V. Landsbergis. Astravo novičiokas – dar po mėnesio arba kitąmet

2020 spalio 9d.


Minsko valdžia, dabar tik uzurpacinė ir nelegitimi, su dideliu aplombu skelbė, kad lapkričio 7–ąją paleis gamybiškai veikti nesaugią, daugybei Gudijos ir Lietuvos žmonių grėsmingą, Astravo jėgainę. Tai „RosBelo“, gudus prarysiančio projekto antrinis produktas – bjaurus kerštas Lietuvai.

Ši mat nelaimino Vladimiro Putino „Eurazijos“, o prieš keletą metų net atmetė suktai įbruktą valstietiškąjį Europos sutarties ir ES narystės paneigimo „referendumą“. Sąmokslas tada žlugo. Bet jį verta prisiminti ir daug ką suprasime. O už ką kaimynei keršija omonininkų Minskas?

Daužo savo žmones, kurie taikiai galingai reikalauja nutraukti terorą ir surengti teisėtos valdžios rinkimus. Jų dar nebuvo, tik tradicinė paskutiniųjų diktatorių patyčia; todėl Baltarusijos demokratų tikslas – ne tariamai pakartoti „nauji“ rinkimai, o normalūs rinkimai, verti to pavadinimo. Galų gale tai suprato ir ES, nepripažįstanti Aliaksandro Lukašenkos teisėtų valdytojų.

Ir štai jau kyla didysis daužymo ir prievartavimo įnagis Lietuvai – Astravo monstras. Dar mėnuo kovai, kad nepaleistų.

Jo autorius – Kremlius, ką tik pašiurpinęs demokratinį pasaulį Aleksejaus Navalno nuodijimu. Beje, irgi branduoliniu, tai buvo jau bent dusyk pritaikyta prieš nemėgstamus žmones Jungtinėje Karalystėje – Anglijoje.

Tie, kurie sistemiškai prievartauja demokratinį pasaulį, baugindami branduoliniu karu, jau žengė į jį. Formų randama vis naujų, vis išmanesnių, o visos jos – nežmoniškos.

Prieš didžiulį „Novičioką“ Astrave mūsų šalis stovi Europinio fronto linijoje.

Neleiskime jos pakeitinėti plepalais apie „pigią“ branduolinę žolę, bet konsoliduokimės su gudų – Baltarusijos demokratais. Šios kovojančios tautos pastangų ir kančių paroda nūnai atidaryta Seime, pirmųjų rūmų galerijoje.

Baltarusijos likimas – mūsų likimas.


©2020 by Sąjūdis prieš Astravo AE.

  • Facebook
  • Twitter
  • Instagram